Pokalbiai mūsų netekę vilčių, tai tik dalelytė beribių minčių, melodijų aidas giliai viduje, jas norint išgirst reik plėšyt save. Bėgantis laikas nutolina mus. Aš visada mačiau tave, aš visada aukojaus tau. Aš negalvojau nusivilt, aš negalvojau isprotėt. Aš bėgau tolyn nuo tavęs tam, kad būčiau arčiau. Aš bėgau laiminga, nusprendus palikt tave. Aš nekenčiu žodžių, kurių nesakiau. Aš bėgau nuo meilės, nes man reikėjo jos daugiau. Galbūt leidau liepsnoti pykčiui per daug ilgai ir griūvantys miestai kažkur mano viduje pažadino mintį: ar aš savo kelyje. Kai mano meilę užmušti bandei ir tau tai pavyko aš bėgau ilgai. Prisiekus negrįžti ir amžiams užmiršti tave, ilgai dar galvojau, ar aš savo kelyje.

Kita diena ateis kaip tūkstančiai kitų. Kita diena, ar kas pasikeis? Aš juokiausi tamsoje leimei, kuri mane aplenkė, aš juokiausi tamsoje vilčiai, kuri mane apgavo, aš juokiausi tamsoje meilei, kuri mane aplenkė. Žiūrėjau aplink, viskas tvarkoj, bet nežinojau kas bus ryoj. Pasalis ėmė ir apsivertė, žiūrėti kitom akim privertė. Dabar jaučiuosi kaip sulėtintam kine. Skubu, bet viskas plaukia pro mane. Aš vėl keliauju į nakties gelmes. Aš pasiduodu kur mane nuves ir naujas rytas vėl mane suras. Ar Dievas vienišas toks pat kaip aš? Meilė – tai viskas ko nebeturiu. Meilė – tai viskas ko gauti nebegaliu. Aš nežinojau ka turiu, nes mano sparnai dar nebuvo pakirpti. Esu savo pačios auka. Vakar šaukiau žveries balsu. Mano praeity yra klaidų, nemanau, kad jų rytoj nebebus.

Pokalbis telefonu per naktį iki ryto, atšalusi kava ant stalo, gaisras viduje. Tai bandymai įrodyti sau, kas nieko neįvyko. Ir tik šiandien man pavyko atrasti pasiklydusį protą, ir tik šiandien pažadinau užmigdytus jausmus. Aš jau supratau, aš viską pakeisiu, aš liksiu tokia pat. Įsiliepsnojęs ilgesys širdies išdegino kraštelį. Ir ašara lyg debesis nuplovė nuoskaudos šešėlį.

Vėl tavo veidas manyje, degančios žvaigždės akyse. Aš prisimenu gerai tave, tas maištingas ir šviesias akis. Tavo žodžiai vis dar pas mane, jie man primena, kad moku skrist. Tu man atvėrei akis į saulę ir isplovei užterštas mintis. Tavo keistos akys, kartais jas pamačius aš visiškai sutrinku. Tavo tylūs žodžiai, kartais man atrodo, lyg balsas iš debesu. Kaip man rast kelią pas tave atgal? Man skaudu tave prarast, aš taip noriu pas tave sugrįžt. Nes tavo akių šviesa vėl priverčia mane drebėt. Gal vėl tapau akla, bet aš vėl galiu mylėt. Aš galiu liepsnoti betkada, vien dėl to, kad tu kažkur esi. Šitas keistas pasaulis verčia mane amžinai ieškoti vilties. Nepripildytas jausmas verčia mane amžinai laukti tavęs. Prašau, pasiimk mane, juk mes dar galim pasirinkt. Bet kiekviena viltis akla.

Vėl bandau išsaugoti tave, vėl šaukiu, tik niekas nebegrįš. Ir aš žinau, kad mes negrįšime atgal, bet galbūt dar liko lašas meilės. Juk tikrai užteks tik lašo. Meilė negrįžta niekada. Ir neišeina. Ji visą laiką tavyje.



_________

Bereikšmių žodžių reikšmė.