~SpiritOfDemise

aš žinau. visada kartoju, stengiuosi nepamiršti, priminti kitiems. gyvenimas yra gražus.
bet pradedu nebetiketi pati savo žodžiais.


<...>Džimi, tau pasaulis visada buvo gera vieta, tai tarsi mechaniškas meginimas užmirsti visus šlykscius dalykus, kurie atsitiko tau šiame pasaulyje. Tu turetum buti panašesnis i mane, Džimi. Aš žinau, kad pasaulis yra bloga, nepastovi vieta ir kad dauguma žmoniu yra blogi. Žinodamas tai, aš visada džiaugiuosi radęs gėrio apraišką ir man neįdomu, kai aptinku blogį. Tu priešingai - negailestingai klimpsti i liūdesi ir nusivylimą. Tau viskas atrodo gerai, o kai pamatai, kad kas nors yra šlykstus, juodas ir bjaurus, tu pasibaisi. Štai ir šiandien atejai pas mane krečiamas maliarijos, niekšiškai sunaikintas žmogaus, kuris anksčiau tau atrodė geras. Toks požiuris tau niekada nesuteiks nieko, be liūdesio ir ašarų. <...> L. Ron HUBBARD \"Baimė\"

tai mano gyvenimo moto. todėl manęs niekas nebestebina. blogio ignoravimas kartais priverčia tapti abejingam viskam.

tik dabar pradedu suprasti. kažkas spaudžia mano didelį-mažą kažką plakantį viduje. tai kontrastiškumo ieškojimas. rasti tai ko dar nemačiau.
tikriausiai del to galvoje, mintyse, grotuve skamba begalės nuostabių/keitų/nesuprantamų kūrinių.

tačiau.
myliu žmones, kurie mane supa. anksčiau bijojau šio žodžio, dabar nebe. gerbiu juos. jiems atiduodu viską, kiek galiu. tiek, kad neprarasčiau savęs. beprotiškai nuostabus jausmas, kai gali kitam žmogui suteikti laimės. kai jis švyti, kai būna kažkur aukščiau.
aš stengiuos...

“Linutei reikia meilės”. taip sakė ne vieną kartą. taip. tai tiesa, bet ar radau aš ją? ar nebus taip, kaip dažnai būna – laikina gėrio apraiška?.
pavargau nuo netikrų, suvaidintų jausmų.

pasaulis gražus.(?)

2008.02.09